Faktai apie žilus plaukus

Žilų plaukų atsiradimas dažniausiai aiškinamas pigmento (melamino) praradimu plauko stiebe. Įprastai žili plaukai turi ne tik kitokią spalvą, bet ir kitokią tekstūrą nei likusieji plaukai. Įprastai žili plaukai būna šiukštesni, plonesni ir mažiau paklusnūs.

Žilimą dažniausiai nulemia natūralus senėjimas ir genetika. Tad jei jūsų tėvai ir seneliai yra žili, galite nesunkiai nustatyti ir savo preliminarų laiką, kada imsite žilti.

Tiesa, ankstyvam žilimui įtakos turi ir mūsų gyvenimo būdas. Ypač: stresas, rūkymas, nesubalansuota mityba ir eilė kitų priežasčių.

Jei ėmėte žilti dėl streso, jūsų plaukai vėl gali atgauti natūralią spalvą jei sumažinsite patiriamo streso kiekį.

Amžius, kuomet imama žilti, priklauso ir nuo rasės. Įprastai baltaodžiai ima žilti maždaug 35-erių, azijiečiai – arti 40-ies, o juodaodžiai – jau po 40-ies.

Jei žili plaukai jus gąsdina – neskubėkite jų pešioti po vieną. Taip galite vieną bėdą paversti kita – plikimu. Pažeidus plauko folikulą galima visai sustabdyti naujo plauko augimą toje vietoje.

Yra mitas, kad įmanoma pražilti per naktį. Tačiau tai netiesa. Mokslininkai nėra regėję nei vieno tokio atvejo. Tiesa, yra buvę, kad per itin trumpą laiką išslenka visi atspalvį turintys plaukai ir ant galvos lieka tik žilieji.

Pastebima, kad rūkymas itin dažnai sukelia žilų plaukų atsiradimą žmonės iki 30-ies metų amžiaus.

Žilti ima ne tik galvos ir barzdos plaukai, bet ir viso kūno. Tiesa, žili plaukai ant kūno gali atsirasti bet kur. Pvz.: kai kuriems ima žilti barzda, kai tuo tarpu galvos plaukai vis dar turi pigmentą.

Tiek vyrai, tiek ir moterys, ima žilti panašiu metu. Tiesa, dažniausiai skiriasi vietos, kur atsiranda pirmieji žili plaukai. Vyrai įprastai ima žilti nuo smilkinių ir barzdos, moterims pirmieji žili plaukai atsiranda ties kakta ir sklastymu.