Švedų porelė aplink namą pasistatė didžiulį šiltnamį ir nesuka galvos dėl šildymo žiemą

ekologiskas-namas

Nors Švedijoje kartais orai būna itin atšiaurūs, o žiemos šaltos, tačiau Marie Granmar ir Charles Sacilotto nereikia sukti galvos dėl namo šildymo. Išradingas inžinierius aplink vasarnamį pastatė didžiulį šiltnamį ir dabar porelei ne tik, kad nereikia prieš žiemą kapoti malkų, bet jie dar ir kiaurus metus gali mėgautis šviežiomis daržovėmis.

ekologiskas-namas2

Savo namą porelė vadina „Naturhus“ (Natūralus namas). Šis pastatytas šalia Stokholmo ir ankstesniems savininkams tarnavo kaip vasarnamis. Porelė ilgą laiką ieškojo žemės sklypo, kuriame galėtų pasistatyti savo namą, tačiau vėliau nusprendė mesti sau iššūkį ir paversti seną vasarnamį visiškai „žaliu“ namu.

ekologiskas-namas3

Kadangi Charles pagal profesiją yra inžinierius ir dirba ekologiškus namus projektuojančioje kompanijoje, jam šovė geniali mintis – aplink namą pastatyti didžiulį stiklinį šiltnamį, kuris net ir žiemos metu viduje palaikytų vasarišką temperatūrą. Negana to, kad namo nereikia papildomai šildyti, tai porelė nesuka galvos ir dėl to, kad namas neprijungtas prie miesto vandentiekio. Gudriai tarp stiklo lakštų išvedžiotų vamzdžių dėka lietaus vandens pakanka ne tik savoms reikmėms, bet ir kiaurus metus auginamiems augalams. Visos organinės atliekos ir netgi išmatos čia irgi neišmetamos veltui, o kompostuojamos ir vėliau panaudojamos kaip trąšos.

Pasak Charles, stiklinis namą gaubiantis sarkofagas yra visiškai saugus. Jo statybai naudotos 4 milimetrų storio neperšaunamo stiklo plokštės. Net jei šis kažkokiu būdu ir būtų pažeistas, tai sudužtų į tūkstančius mažyčių kristalų niekam nepadarydamas žalos. Toks projektas porelei atsiėjo apie 77 tūkst. eurų. Įdomu tik ar sulaukus vasaros gyvenimas nebus kaip šiltnamyje?

Pasidalink patikusiu straipsniu
Dar daugiau įdomaus turinio mūsų Facebook puslapyje! Kviečiame mus sekti:

Jums taip pat gali patikti...

19 komentarų

  1. o rimtai parašė:

    Kaip su tokiu namu vasara?

  2. Arturas parašė:

    Dar negirdėjau, kad šiltnamio žiemą nereikia šildyti. Dar blogiau – tręšti daržoves savo išmatomis! Vasarą jie padvės arba nuo karščio, arba nuo dizinterijos. Beje, lietaus vanduo negeriamas, jis neturi reikalingų mineralų, bet dažnai turi atmosferos teršalų.

    • Arūnas parašė:

      Ir man kažkaip nesusiveda galai: viskas taip puiku, taip išradinGa, kad belieka tik aikčioti iš susižavėjimo inžinieriaus genialumu…O kaip apie minusus?( Arturas juos pakomentavo- nekartosiu, tik man dar iškilo klausimas dėl ventiliacijos, santykinės oro drėgmės reguliavimo…) Panašu, kad švedukai suprato:į Mėnulį- be šansų…

      • Arūnui ir Artūrui parašė:

        Beveik nereikia šildyti, nes oras šyla tik saulėtomis dienomis.
        Išmatos kompostavimui, ne daržovėms tręšti. ir bet kokiu atveju išmatos – perteklinės medžiagos. tai atrodo gana logiška.
        Dėl vasaros galbūt yra kažkokia vėdinimo sistema, tam atvejui, nors nemanau kad būtų galima kažką sugalvot, nepadarant skersvėjo, kas nebūtų gerai.
        Galiu procentuoti, kad šitas inžinierius tikrai turi geresnia galva nei tavo, ir apie tai pagalvojo, lietaus vandens niekas ir negeria. manau jis yra kažkokiu būdu filtruojamas. ir tarpkitko net ir lietaus vanduo turi reikalingų mineralų, problema tik kad turi ir taršalų.
        Arūnai, ar ne perdaug skepticizmo, savaime aišku, kad idėja ne be minusų, bet viena iš alternatyvų, kuria manau yra kur tobilint.

    • Laurynas parašė:

      Video aiškino, kad savo išmatom daržovių netrešia, tik gėles.

  3. Dominykas parašė:

    Visu pirma, tai pirma mintis ateina, jog idealios salygos namui visiskai suputi nuo pelesio ir kitu dalyku susijusiu su dregme. O antra – uz 77 tukstancius euru sildant nors ir tepaliniais radiatoriais uztektu daug mazesnes sumos uz sildymo saskaita 50iai metu…

    • Laurynas parašė:

      Manau jie statė šiltnamį ne tik dėl šilumos. Tokias sąlygas, kad spalio mėnesį galėtum išeiti į “lauką” ir šildytis saulutėje su trumpom rankovėm tepaliniais radijatoriais kaži ar įgyvendinamas.

  4. donatas parašė:

    Siltnamyje dregme savaime nesigamina, todel ir yra reikalinga laistyti. Siluma atsiranda is saules. Todel svieciant saulei, net ziema prie minu 20, i vidu inesus sniego jis greitai istirpsta. Salta ora susildzius, jis buna ypac sausas, todel atsirades vanduo ir gana greitai isgaruoja.

  5. asdf parašė:

    o kam statytis toki dideli nama, kad paskui verkt jog nera pinigu ant sildymo? as nesuprantu, nu cia adaptuotu reik but 🙂

  6. еее parašė:

    Labai jau lietuviski komentarai, matau jus hebra mokat dziaugtis gyvenimu

  7. Romutė parašė:

    Šaunu…kiekvienas gyvena taip, kaip nori…įvairovė – įdomu…

  8. Nijole parašė:

    Galima tik žavėtis žmonių kūrybiškumu. Bet ar buvo lietuviui kada nors, kas nors gerai?

  9. Dainius parašė:

    Macaiu as ta namuka,teko ne karta pro saly pravaziuoti . Visai faina zmones gyvena kaip nori ir niekamkraujas is dantu nebega ..

  10. Rolandas parašė:

    Nauja mintis duota, tereikia ja patobulinti idiegti rekuperacija vandens filtrus ir balai pakils

  11. Daug neišsiplėčiant – toks namas yra tikrai patogus ir įdomus variantas.
    Dėl karščio – šiuos minusus galima panaikinti, bet tik su rekooperacija tikrai nepavyks, nes vasaros metu per daug karšta būtų laikyti uždarą šiltnamį.
    Paties namo viduje – taip, galima padaryti rekooperacinę sistemą, bet pats šiltnamis turi turėti galimybę plačiai atidaryti sienas/ar bent vieną sieną + stoglangį, kad laisvai vėdintųsi.
    Be to dar yra ir šiltnamių užuolaidos, kurios užstotų tiesioginius saulės spindulius ir neleistų taip lengvai prikaisti.
    Taigi technologinių sprendinių yra, tik reikia pritaikyti.

  12. Vaida parašė:

    Idomi mintis, 🙂 tik man siauba kelia kaip isvalyti sitiek langu o jie tikrai apsinesa.

  13. kaunoenergija.lt parašė:

    na ir sugalvojo, griūk negyvas.. išradingi gyventojai, tik nemanau, kaip ilgai jie džiaugsis tuo šiltnamiu ant namo. nenorėčiau..

  14. pds.lt parašė:

    įdomu būtų pamatyti tokio namo naudingumo sertifikatą. jaučiu praspjautų visus A+++ namus šiuolaikinius “naudingumu”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *