Įdomūs faktai apie Olimpines žaidynes

Pirmosios Olimpinės žaidynės įvyko VIII amžiuje prieš Kristų Olimpijos mieste, Graikijoje. Nuo tada žaidynės reguliariai buvo rengiamos kas ketverius metus. Visgi IV amžiuje po Kristaus imperatorius Teodosijus uždraudė visas pagoniškas šventes, tarp jų ir Olimpines žaidynes.

1896 metais Olimpinių žaidynių formatas vėl buvo atgaivintas Graikijoje. Nuo tada skaičiuojama moderniųjų Olimpinių žaidynių era.

Senovės Graikijoje atletai Olimpiadose varžydavosi visiškai nuogi.

Senovėje Olimpiados trukdavo 5-6 mėnesius.

Moterys Olimpiadose gali varžytis nuo 1900 metų.

Nuo 1924 iki 1992 žiemos ir vasaros Olimpinės žaidynės vykdavo tais pačiais metais. Nuo 1992 metų nuspręsta Olimpiadas rengti taip, kad tarp jų išliktų dviejų metų tarpas.

Keturi atletai per visą istoriją yra laimėje po medalį ir žiemos, ir vasaros Olimpinėse žaidynėse.

2012 Londono Olimpinių žaidynių metu olimpiniame kaimelyje buvo panaudota 165 tūkst. rankšluosčių.

Oficialios Olimpinių žaidynių kalbos yra anglų ir prancūzų, bei vietinė kalba šalies, kurioje rengiamos žaidynės.

Nuo 1912 iki 1948 metų Olimpiadose varžėsi ne tik sportininkai, bet ir menininkai: tapytojai, skulptoriai, architektai, rašytojai ir muzikantai – visi jie varžėsi dėl medalių savo srityse.

1936 metų Berlyno olimpinių žaidynių metu du Japonijos atletai šuolių su kartimi rungtyje parodė identišką antrą rezultatą. Vietoje to, kad varžytųsi tarpusavyje ir įrodytų, kuris vertas antros, o kuris tik trečios vietos, jie kartu sutarė nesivaržyti. To pasekoje gautus sidabro ir bronzos medalius jie perpjovė pusiau ir sujungė sidabrinę pusę su bronzine bei pasidalino pusiau sidabriniais, pusiau bronziniais medaliais.

Olimpinis deglas į Olimpinį miestą visada pajuda iš Heros šventyklos Graikijoje.

Kelis kartus Olimpinis deglas buvo pakeltas netgi į kosmosą.

Olimpinė liepsna negali užgesti, jei ji visgi užgęsta, visada yra atsarginė liepsna, irgi įkurta Heros šventykloje, kuria galima vėl įžiebti deglą.

2012 metų Olimpinės žaidynės buvo pirmosios, į kurias visos jose dalyvaujančios šalys atsiuntė bent po vieną moterį atletę.

Kadaise šios rungtys buvo įtrauktos į Olimpinę programą, tačiau dabar – nebėra: solo sinchroninis plaukimas, virvės traukimas, lipimas virve, skrydis oro balionu, pistoletų dvikova, lenktynės tandeminiu dviračiu, plaukimas su kliūtimis, balandžių šaudymas…

Penki Olimpiniai žiedai buvo sugalvoti moderniųjų Olimpinių žaidynių bendra įkūrėjo Baron Pierre de Coubertin. Žiedai simbolizuoja penkis žmonių gyvenamus pasaulio kontinentus.

Šešios spalvos žieduose – mėlyna, geltona, juoda, žalia, raudona ir balta, buvo pasirinktos, nes visos šalys savo vėliavose turi bent vieną iš jų.

Vienintelė šalis, kurioje Olimpiada vyko jau 4 kartus, yra JAV (1904, 1932, 1984 ir 1996 metais).

Londonas yra vienintelis miestas, organizavęs Olimpines žaidynes net 3 kartus (1908, 1948 ir 2012 metais).

Olimpinės žaidynės buvo atšauktos 3 kartus – 1916 metais dėl pirmojo pasaulinio karo, 1940 ir 1944 metais dėl antrojo pasaulinio karo, bei vieną kartą nukeltos (iš 2020 į 2021 metus) dėl koronaviruso pandemijos.

Senovės Olimpiadose laimėtojai gaudavo ne medalius, o vainikus.

Aukso, sidabro ir bronzos medaliai atsirado tik 1904 metais.

Pilnai auksiniai medaliai buvo tik iki 1912 metų, vėliau auksą imta maišyti su kur kas pigesniu sidabru.

Graikų gimnastas Dimitrios Loundras buvo jauniausias olimpietis, besivaržęs Olimpiadoje. 1896 metais Atėnų Olimpiados metu jam tebuvo 10 metų.

Dailusis čiuožimas 1908 metais dar buvo vasaros Olimpinių žaidynių dalimi, tačiau 1924 metais nuspręsta šią rungtį perkelti į žiemos Olimpines žaidynes.

Paryžius 2024 metais organizuos Olimpiadą lygiai po šimto metų, kai tai padarė pirmą kartą.

Daugiausiai aukso medalių iki Paryžiaus Olimpinių žaidynių yra iškovojusi JAV (1061), Sovietų Sąjunga (395) ir Didžioji Britanija (284). Lietuva jų yra iškovojusi 10.

Daugiausiai vienas žmogus medalių yra iškovojęs amerikiečių plaukikas Michael Phelps, kuris nuo 2004 iki 2016 metų iškovojo 23 aukso, 3 sidabro ir 2 bronzos medalius.