Įdomūs faktai apie žaibus

Žaibo plotis yra vos 2-3 centimetrai, tačiau jo ilgis įprastai siekia 3-5 kilometrus.

Žaibo karštis yra maždaug 30 tūkst. laipsnių pagal celsijų. Tai yra maždaug 6 kartus karščiau nei saulės paviršius.

Žaibas juda 30 tūkst. kartų greičiau už kulką.

Vieno žaibo iškrovos metu sukurtos energijos užtektų 90 dienų degti 100 vatų lemputę.

Didžiausi šansai būti nutrenktam žaibo yra prieš pat lietų arba kątik jam pasibaigus.

Vien JAV žaibai kasmet pražudo po 93 žmones.

Jei girdi griaustinį, jau esi pakankamai arti, kad tave galėtų nutrenkti žaibas.

Jei artėjant audrai matai, kad tavo odos arba galvos plaukai įsielektrino, kuo greičiau ieškok kur pasislėpti, nes esi potencialu žaibo taikinys.

Makaibo ežeras Venesueloje yra daugiausiai žaibų raižoma vieta pasaulyje. Audros su žaibais čia susiformuoja maždaug 140-160 dienų per metus, o žaibai per audras čia trenkia kas porą sekundžių – po 28 žaibus per minutę. Toks intensyvus žaibavimas įprastai trunka iki 10 valandų.

Kiekvieną dieną visame pasaulyje trenkia apie 3 mln. žaibų.

Kad apskaičiuotumėte kaip toli nuo jūsų yra audra, suskaičiuokite kiek sekundžių skiria žaibą nuo griaustinio, o tada tą skaičių padalinkite iš trijų. Tokiu būdu gausite apytikslį kilometrų skaičių, už kokio atstumo yra audros epicentras.

Daugiausiai kartų žaibo nutrenktas ir visus kartus išgyvenęs žmogus yra amerikietis reindžeris Roy Cleveland Sullivan. Tarp 1942 ir 1977 metų į jį žaibas trenkė 7 kartus ir visus juos jis išgyveno.

Žinoma pora įvykių, kai liemenėlės tapo mirties priežastimi. Anuban Bell ir Sunee Whitworth buvo nutrenktos žaibo, kuris jas pasiekė dėl liemenėlėse buvusių metalinių vielų.

Dėl savo ūgio, žirafos turi 30 kartų daugiau šansų nei žmogus, būti nutrenktos žaibo.

Žaibai gana dažnai trenkia į lėktuvus. Skaičiuojama, kad į lėktuvą trenkia žaibas maždaug kas 3000 skrydžio valandų. Visgi, avarijų dėl to pasitaiko retai. Paskutinė žaibo sukelta katastrofa užfiksuota 1967 metais.

9 iš 10 žaibo nutrenktų žmonių išgyvena.