Pasaulio genijai, kurie turėjo keistų įpročių

Liudvikas van Bethovenas buvo užkietėjęs darboholikas. Ruošdamas naujas kompozicijas jis praleisdavo valandų valandas savo studijoje. O kad išlaikytų šaltą protą jis dažnai ant savo galvos užsipildavo ledinio vandens. Jis darė tai taip dažnai, kad kaimynai iš apačios ne kartą skundėsi dėl per lubas varvančio vandens.

Agata Kristi rašydama detektyvinius romanus negalėjo to daryti tiesiog sėdėdama vienoje vietoje. Pradėdama kiekvieną knygą ji pirmiausia aprašydavo nužudymo sceną, o likusi knygos dalis gimdavo jai keliaujant ir gyvenant įprastinį gyvenimą. Štai kodėl su savimi ji visur tampydavosi rašomąją mašinėlę, kad užplūdus įkvėpimui galėtų tuojau pat pratęsti knygą.

Tomas Edisonas laikėsi nuostatos, kad miegas skirtas tik silpniems. Užuot normalaus naktinio miego jis turėjo kelių trumpų miego seansų per dieną dienotvarkę. Jis taip pat samdydamas naują kolegą visada vaišindavo jį sriuba. Jei žmogus į sriubą įsiberdavo druskas jos nei neparagavęs, jo kandidatūra iškart būdavo atmetama, nes Tomas manė, kad toks žmogus yra veikiamas išankstinių nuostatų ir yra niekam tikęs.

Benas Franklinas kiekvieną rytą pradėdavo sėdėdamas nuogas priešais langą ir rašydamas arba skaitydamas. Tai buvo jo rytinis ritualas.

Nikolas Tesla buvo germofobas, kuris perteklinai dažnai prausdavosi. Jis taip pat laikėsi 2 valandų miego ciklų. Negana to, jis apsistodavo tik tuose viešbučių numeriuose, kurių skaičius dalinasi iš trijų.

Alfredas Hičkokas turėjo nemažai fobijų. Jis bijojo policijos, jis bijojo žiūrėti savo paties filmus, jis taip pat bijojo ovalo formos objektų. Tarp jų ir kiaušinių.

Čarlzas Dikensas, „Oliverio Tvisto“ ir „Kalėdų giesmės“ kurėjas, visada su savimi turėjo kompasą. Jis taip pat visada eidavo miegoti tik įsitikinęs, kad kompasas nukreiptas į šiaurę.