Faktai apie liūtus

Sočiai privalgęs liūtas gali miegoti ištisas 24 valandas ar netgi ilgiau.

Laukinėje gamtoje liūtus sutikti galima tik Afrikoje ir nedidelėje Azijos dalyje vakarų Indijoje.

Vidutiniškai suaugęs liūtas sveria apie 190 kilogramų, tuo tarpu liūtė – 126 kilogramus.

Suaugusių liūtų karčiai būna iki 16 centimetrų ilgio ir tai yra jų dominavimo ženklas. Visgi, ne visi liūtų patinėliai užsiaugina karčius. Štai pavyzdžiui Kenijoje esančiame Tsavo nacionaliniame parke liūtai dažnai neturi karčių. Manoma, kad taip yra dėl vietinio klimato.

Liūtų būrys įprastai būna sudarytas iš patelių ir jų mažylių bei vieno dominuojančio arba kelių liūtų. Liūtukus patelės augina visos kartu, tai reiškia, kad mažylį gali maitinti bet kuri mama.

Vienu kartu liūtas gali suėsti iki 40 kilogramų mėsos.

Liūto liežuvis toks šiurkštus, kad juo jie sugeba tiesiog nulaižyti mėsą nuo kaulų.

Medžiodami kiekvienas liūtas turi savo funkciją ir kiekviena grupė naudoja savo sutartą puolimo taktiką.

Liūtai yra vieninteliai kačių atstovai, kurie riaumoja kartu. Kartais tokie riaumojimo ritualai užtrunka iki minutės ir taip siekiama pasižymėti savo teritoriją.

Laukinėje gamtoje gyvena apie 23 tūkst. liūtų.

Katės neturi skonio receptorių, kurie fiksuotų saldų skonį. Tai reiškia, kad tiek katės, tiek ir tigrai ar liūtai, nejaučia saldaus skonio.

Šventosios Romos imperatorius Rudolfas II savo pilyje laikė liūtą ir tigrą bei šiems leido laisvai vaikščioti po visą pilį nepaisant netgi to, kad šie sužalojo bei nužudė ne vieną rūmų darbuotoją.

Jei esate alergiškas katėms, greičiausiai esate alergiškas ir liūtams bei tigrams.

XVIII amžiuje už įėjimą į Londono zoologijos sodą buvo galima susimokėti katėmis ar šunimis. Jie būdavo sušeriami liūtams.

Pasaulyje daugiau skulptūrų, vaizduojančių liūtus, nei iš tiesų yra gyvų liūtų.

Laukinis liūtas per metus sumedžioja maždaug 22 gyvūnus.