Faktai apie medūzas

Žemės vandenyse medūzos plaukioja jau daugiau nei 500 milijon metų. Ilgiau net nei gyveno dinozaurai.

95% medūzos sudaryta iš vandens.

Medūzos neturi nei smegenų, nei širdies, nei plaučių.

Medūzos sudarytos iš trijų sluoksnių – išorinio epidermio, vidurinio želatiną primenančio mezoglėjos sluoksnio ir gastrodermio.

Priklausomai nuo rūšies, medūzos gyvenimo trukmė gali būti nuo vos kelių valandų iki keletos metų.

Taip pat skirtingų rūšių medūzos gali būti nuo vos kelių centimetrų ilgio iki 30 metrų ilgio ir daugiau.

Kai kurios medūzų rūšys švyti tamsoje.

Medūzos aptinkamos visuose pasaulio vandenynuose, net ir Arkties. Kai kurios medūzų rūšys gyvena net ir gėluose vandenyse.

Ne visos medūzų rūšys turi čiuptuvus. Jų neturi Deepstaria vadinama rūšis.

Didžiausia kada nors užfiksuota medūza 1870 metais buvo išplauta į Masačiusetso paplūdimį. Jos ilgis siekė 36 metrus.

150 milijonų žmonių kasmet patiria medūzos įgėlimą.

Nuodingiausia medūza – Chironex fleckeri, gyvenanti vandenyse šalia Australijos. Jos įgėlimas kaip mat suparalyžiuoja arba sustabdo širdies veiklą ir auka dažniausiai nė neturi laiko išlipti į krantą.

Medūzomis minta tunai, rykliai, kardžuvės, vėžliai ir netgi kai kurių rūšių lašišos.

Vienas medūzos čiuptuvas savyje turi tūkstančius gėluonių.

Kai kurie žvejai plaukdami į darbą dėvi pėdkelnes, kurios dažnai apsaugo jų kojas nuo medūzų įgėlimo.