Faktai apie žemės drebėjimus

Mirtiniausias visų laikų žemės drebėjimas fiksuotas Shensi provincijoje, Kinijoje, 1556 metais. Tuomet jis pražudė maždaug 830 tūkst. žmonių.
Visame pasaulyje kasmet įvyksta maždaug pusė milijono mažesnių ir didesnių žemės drebėjimų. Vos 20% jų pajaučia žmonės ir vos maždaug 100 tokių drebėjimų padaro realios žalos.
Ramiojo vandenyno zonoje tarp Naujosios Zelandijos ir Pietų Amerikos įvyksta maždaug 90% visų drebėjimų. Ši zona vadinama „Ugnies žiedu“.
Žemės drebėjimų stiprumo matavimo skalę 1935 metais pasiūlė Charles F. Richter. Šiandien žemės drebėjimai matuojami pagal Richterio skalę.
Richterio skalė yra nuo 0 iki 10. Dauguma žemėje įvykstančių drebėjimų yra iki 2 skalės padalos ir jie žmonėms nėra jaučiami.
Stipriausias fiksuotas žemės drebėjimas 1960 metų gegužės 22 dieną įvyko Čilėje. 9,5 balo žemės drebėjimas tąkart nusinešė per 3000 gyvybių.
Dideli žemės drebėjimai gali pakreipti žemės sukimosi kampą ir to pasekoje paveikti dienos trukmę. Mokslininkai mano, kad 2004 metais įvykęs 9,1 balo Sumatrano žemės drebėjimas sutrumpino dieną 6,8 mikrosekundėmis.
Kuo stipresnis žemės drebėjimas, tuo ilgiau jis trunka. Rečiausi megadrebėjimai trunka ir porą minučių. Taip pat kuo stipresnis drebėjimas, tuo daugiau ir pakartotinių drebėjimų po jo seka. Kai kurie pakartotiniai drebėjimai fiksuojami net praėjus keliems mėnesiams po pagrindinio drebėjimo.
Žemės drebėjimų prognozuoti neįmanoma. Geriausia, ką galima padaryti, tai reaguoti į įspėjimo sistemų fiksuojamus smulkiuosius žemės drebėjimus.
Ne tik žemėje, bet ir mėnulyje vyksta drebėjimai, tik ten jie vadinami jau mėnulio drebėjimais.
Dauguma juntamų žemės drebėjimų trunka 10-30 sekundžių.
4 iš 20 didžiausių žemės drebėjimų įvyko Aliaskoje.