Afrikietiški mėsainiai: vietoj jautienos – musės

Kiekvienais metais, prasidėjus lietaus sezonui, trilijonai mažyčių musių pakyla iš Viktorijos ežero Afrikoje ir susiburia į milžiniškus spiečius. Daugumai turtingesnių pasaulio valstybių gyventojų tai būtų tikra katastrofa, nes aplinkui zuja ir ramybės neduoda begalė skraidūnų, tačiau tik ne gyventojams šalia minėtojo ežero. Jiems diena, kai iš ežero pakyla musės, yra mėsainių diena. Ne bet kokių mėsainių, o pagamintų iš tų pačių musių.

Kai kurios paukščių rūšys lietinguoju sezonu migruoja link Viktorijos ežero, kad galėtų pasimaitinti, tačiau čia joms dėl maisto tenka varžytis su vietiniais gyventojais, kurie sudrėkinę puodų, keptuvių ir kitų musių gaudymo įrankių paviršius gaudo mažuosius skraidūnus. Prilipusius prie „gaudyklės“ paviršiaus vietiniai nugramdo ir nulipdo iš jų paplotėlius, kuriuos vėliau kepa taip, kaip mes įpratę kepti mėsainių mėsą.

Įdomu tai, kad musės yra labai naudingos, nes turi nemažai baltymų, todėl tokie mėsainiai, anot vietinių, ne tik skanūs, bet ir labai maistingi. Vienam mėsos paplotėliui nulipdyti reikia pagauti maždaug pusę milijono musyčų, tačiau toks paplotėlis turi 7 kartus daugiau energetinės vertės nei įprasti jautienos paplotėliai.