Faktai apie Alzheimerio ligą ir demenciją

Alzheimerio liga pavadinta ją atradusio daktaro Alois Alzheimer garbei. Jis pirmasis pastebėjo pakitimus smegenyse moters, kurią gydė dėl neįprastų psichologinių sutrikimų.

Alzheimerio liga ir demencija dažnai visuomenėje naudojami kaip sinonimai. Vis dėlto skirtumas yra. Demencija yra lėtinis ir progresuojantis smegenų sutrikimas, negrįžtamai pažeidžiantis smegenų ląsteles. Demencija yra skirtingų tipų, o vienas šių tipų yra Alzheimeris – tai labiausiai progresuojanti demencijos forma, kurios išgydyti ar sustabdyti neįmanoma.

2015-aisiais visame pasaulyje demencija sirgo 46,8 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad 2030-aisiais sergančių bus jau 74,7 mln., o 2050-aisiais – 131,5 mln.

Kiekvienais metais pasaulyje fiksuojama po maždaug 10 mln. naujų demencijos atvejų.

Tikimybė susirgti Alzheimeriu esant tarp 60 ir 65 metų yra mažesnė nei 1%.

Po 65 metų tikimybė susirgti Alzheimerių kasmet padvigubėja ir esant 85-erių ji jau siekia 50%.

Alzheimeriu kur kas dažniau suserga moterys, nei vyrai. Beveik dvigubai dažniau.

Vokiečių ir prancūzų tyrėjai nustatė, kad kofeino vartojimas šiek tiek lėtina atminties netekimą.

JAV Alzheimeris yra šešta liga šalyje pagal sukeltų mirčių kiekį.

Jauniausias žmogus, kuriam diagnozuotas Alzheimeris, buvo vos 19-os metų.

Kas trečias senolis miršta sirgdamas Alzheimeriu ar kita demencijos forma.

Ankstyvoje Alzheimerio ligos fazėje žmonės ima prarasti uoslės pojūtį.