Faktai apie knarkimą

Maždaug 45% žmonių daugiau mažiau knarkia. 25% žmonių knarkia nuolatos. Vyrai knarkia beveik dvigubai dažniau nei moterys.

Trys pagrindinės knarkimo priežastys: viršsvoris, rūkymas ir alkoholis.

Knarkimo triukšmas įprastai svyruoja nuo 50dB iki 100dB. 100dB triukšmas prilygsta grąžto gręžimui.

Knarkimas gali būti ir paveldimas. Maždaug 70% knarkalių šeimose vienas iš tėvų arba senelių irgi knarkdavo.

Nuolat knarkiantys žmonės 5 kartus dažniau serga hipertenzija, širdies ligomis, insultu, antro tipo diabetu ir padidėjusiu cholesteroliu.

Knarkimo garsumas dažnai koreliuoja su viršsvoriu. Kuo didesnis viršsvoris, tuo garsiau knarkiama.

Gyvendami vieni žmonės įprastai nė nežino, kad knarkia iki kol neapsigyvena su kitu asmeniu.

Skaičiuojama, kad knarkiančio žmogaus lovos partneris kasnakt praranda po valandą produktyvaus miego.

JAV knarkimas yra trečia populiariausia porų skyrybų priežastis.

Knarkia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Ypač turintys viršsvorio arba dideles tonziles ar adenoidus. Dauguma vaikų šią problemą išauga.

Senstant knarkimas dažnėja. Ypač moterims, patyrusioms menopauzę.

Knarkimas įprastai stipriausias būna kuomet miegate ant nugaros. Miegojimas ant šono gali visiškai išspręsti šią problemą.

Šiandien yra daugybė priemonių knarkimui stabdyti. Viena jų – nosies juostelės, kurios praplėčia šnerves ir padidina oro patekimą į kvėpavimo takus.