Įdomūs faktai apie Saulės užtemimus

Visišką saulės užtemimą mums pasiseka pamatyti tik dėl tobulo Saulės, Žemės ir Mėnulio išsidėstymo visatoje. Saulė yra 400 kartų didesnė už Mėnulį. Tačiau taip pat Saulė yra nutolusi nuo Žemės 400 kartų toliau nei Mėnulis. Dėl šių dviejų kintamųjų Saulė ir Mėnulis danguje mums atrodo vienodo dydžio ir geba vienas kitą uždengti.

Kadangi kasmet Mėnulis tolsta nuo Žemės po maždaug 4 centimetrus, po maždaug 600 milijonų metų Mėnulis danguje mums atrodys mažesnis už Saulę ir pilnas Saulės užtemimas taps nebeįmanomu.

Dėl staigaus sutemimo Saulės užtemimo metu gyvūnai dažnai ima keistai elgtis. Paukščiai nutyla, bitės grįžta į avilius, o kai kurie gyvūnai pasidaro neįprastai neramūs, nes jų vidinis biologinis laikrodis sutrinka.

Pirmoji istorijoje visiško Saulės užtemimo nuotrauka buvo padaryta 1851 m. liepos 28 d. Karaliaučiaus observatorijoje.

Visiškas Saulės užtemimas gali trukti ne ilgiau kaip 7 minutes ir 32 sekundes.

Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje buvo matomas 1954 m. birželio 30 d.. Kitas toks reiškinys mūsų šalyje numatomas dar labai negreitai, tačiau dalinius užtemimus galime stebėti kas kelerius metus.

Artimiausias dalinis saulės užtemimas Lietuvoje turėtų būti matomas 2026 metų rugpjūčio 12 dieną.

Senovės lietuviai tikėjo, kad užtemimus sukelia raganos ar laumės, bandančios „pavogti“ ar uždengti Saulę savo skvernais, o kiti tikėjo, kad tai velnio darbas.

Žiūrėjimas į saulę be apsaugos, net ir trumpą laiką, gali sukelti tinklainės nudegimus ir negrįžtamus regos pažeidimus. Akinantis šviesos kiekis kenkia akims net tada, kai saulė atrodo „pritemusi“. Stebėti saulės užtemimą galima tik su specialiai tam skirtais saulės užtemimo akiniais.