Įdomūs faktai apie Dakaro ralį

Pirmąjį Dakaro ralį 1978 metais suorganizavo prancūzų lenktyninkas Thierry Sabine. Idėja suorganizuoti tokias lenktynes jam kilo 1977 metais, kai Abidjan-Nice Rally lenktynių metu jis pasiklydo ir sumąstė, kad naviguoti smėlio kopose yra visai smagu ir reikalauja daug įgūdžių. Jau kitais metais jis sudėliojo trasą nuo Paryžiaus iki Senegalo sostinės Dakaro ir sukvietė lenktyninkus varžytis pirmajame Dakaro ralyje.

Pirmajame Dakaro ralyje varžėsi 182 transporto priemonės. Iš jų net 74 sugebėjo įveikti 10000 kilometrų lenktynių atstumą.

2008 metais Dakaro ralis buvo atšauktas dėl teroro aktų grėsmės Mauritanijoje, per kurią buvo numatyta ralio trasa.

2009 metais Dakaro ralis buvo organizuojamas Čilėje ir Argentinoje ir nuo tada kuriam laikui šis renginys persikėlė į Pietų Ameriką.

Nuo 2020 metų Dakaro ralis imtas organizuoti Saudo Arabijoje, kur vyksta ir dabar.

Varžytis Pietų Amerikoje lenktyninkams buvo be galo sunku. Dėl Andų ir Atakamos kalnų aukštumų transporto priemonių varikliai prarasdavo apie 20% galios, o lenktyninkams imdavo trūkti deguonies.

KTM motociklų gamintojas yra laimėjęs 18 Dakaro ralių iš eilės.

Dakaro ralyje įveikiamas atstumas beveik toks pats, koks įveikiamas per visą Pasaulio Ralio Čempionato sezoną – 7891 kilometras.

Dakaro rekordininkas – Stéphane Peterhansel. Jis šias lenktynes laimėjo net 14 kartų. 9 kartus su automobiliu ir 6 – su motociklu.

Dakaro organizatoriai organizuoja ir dar vienas dideles ir visame pasaulyje gerai žinomas lenktynes – Tour de France dviračių maratoną.

Nuo pat pirmojo ralio, šis nusinešė 78 žmonių gyvybes. Iš jų 32 buvo lenktynininkai, o 46 – kiti asmenys, tarp jų ir pats lenktynių sumanytojas – Thierry Sabine.

Dažniausiai iš lenktyninkų skaudžiausiai nukenčia motociklininkai. Iš 32 mirtinų incidentų net 23 buvo motociklininkai.

Kad ir kaip keistai tai skambėtų, lenktynėse yra greičio ribojimai. T1 ir T2 klasės automobiliai negali važiuoti didesniu nei 180 km/h greičiu. T3, T4, T5 automobiliai negali viršyti – 130 km/h greičio.

1989 metais Dakaro ralio nugalėtoją nulėmė mesta moneta. Prieš paskutinį greičio ruožą tvirtai pirmavo du Peugeot Talbot Sport komandos lenktynininkai. Tad komandos vadonas Jean Todt, nenorėdamas rizikuoti, kad varžydamiesi lenktyninkai gali patirti avariją ar sugadinti automobilius, nusprendė mesti monetą, kuri nulems nugalėtoją. Tąkart abu lenktyninkai finišą pasiekė ramiai, o laimėjo Ari Vatanen, nes taip liepė moneta.