Istorija apie prakeiktą verkiančio berniuko paveikslą

Nors įprastai paveikslai neturėtų gąsdinti, „Verkiančio berniuko“ paveikslas 1985-aisiais Jungtinėje Karalystėje sukėlė tikrą paniką. Gaisrininkai vieną po kito gesino gaisrus pastatų, kuriuose vienintelis nesudegęs dalykas buvo „Verkiančio berniuko“ paveikslas. Greitai šis paveikslas, kurio net 50 tūkst. kopijų buvo parduota visoje Jungtinėje Karalystėje, buvo paskelbtas prakeiktu, o The Sun dienraštis netgi organizavo masinį šio paveikslo deginimą.

Paveikslų, su verkiančio berniuko atvaizdu, seriją maždaug 1950-aisiais nutapė dailininkas Giovanni Bragolin. Paveikslai, kuriame įvairiais rakursais buvo vaizduojamas mažametis verkiantis berniukas, Jungtinėje Karalystėje tapo itin populiarūs. Per ne vienerius prekybos metus buvo parduota daugiau nei 50 tūkst. šio paveikslo kopijų.

Visgi legenda apie paveikslo prakeiksmą ėmė sklisti 1985-aisiais, kuomet dienrašis The Sun išspausdino istoriją apie gaisrą May ir Ron Hall’ų namuose. Namas visiškai sudegė, tačiau „Verkiančio berniuko“ paveikslas, buvęs svetainėje, liko praktiškai nepaliestas ugnies liežuvių.

Neilgai trukus atsiliepė vienas gaisrininkas, kuris teigė turėjęs bent 15 gaisrų, kuomet visiškai sudegusiose patalpose vienintelis nepaliestas daiktas buvo minėtas paveikslas. To pakako, kad Jungtinėje Karalystėje kiltų panika. Greitai paveikslas imtas kaltinti dėl visų jo savininkų patiriamų nelaimių, o redakciją užplūdo šimtai viena už kitą mažiau įtikimų istorijų.

Per du mėnesius nuo pirmosios žinios apie paveikslą panika buvo taip išvešėjusi, kad The Sun leidiniui neliko nieko kito, kaip tik raginti žmones atsiųsti jiems savo turimus paveikslus ir su ugniagesių priežiūra organizuoti masinį jų deginimą.

Prakeiksmo versija

Visuomenėje sklandė įvairios paveikslo prakeiksmo versijos. Vieni sakė, kad nutapytas berniukas yra romų kilmės, o šie prakeikė dalininką ir jo kūrinius. Kiti tvirtino, kad vaikas žuvo gaisre ir jo siela yra įkalinta peviksle.

Visgi, šiandien priešgaisrinės saugos ekspertai turi kiek logiškesnių versijų. Visų pirma, verta pabrėžti, kad beveik visi minėti gaisrai prasidėdavo ne šalia paveikslo, o kur nors atokiau namuose. Ir įprastai buvo galima įvardinti konkrečią gaisro priežastį – netvarkinga elektros instaliacija, nesaugus elgesys su ugnimi ar panašiai. Tad dėl paties gaisro fakto paveikslo nereikėtų kaltinti.

Vis dėlto, kaip paveikslui pavykdavo likti nesudegusiam, kai aplink visi kiti daiktai virsdavo nuodėgulių krūva? Į šį klausimą pabandė atsakyti Britų rašytojas Steve Punt, kuris BBC Radio 4 laidoje teigė, kad minėti paveikslai gamykloje buvo padengiami ugniai atspariu laku. Negana to, paveikslą laikanti virvelė buvo itin degi, tad ji nudegdavo jau nuo pirmų liepsnos liežuvių. To pasekoje paveikslas nukrisdavo ant žemės, o aukštyn plintanti ugnis neretai jį aplenkdavo.

Tačiau ir šioje teorijoje yra šiek tiek klaustukų. Jeigu paveikslai buvo padengiami ugniai atspariu laku, tai kaip per visuotinę naikinimo akciją šimtus jo kopijų pavyko sudeginti The Sun kompanijai? Klausimas lieka neatsakytas ir vis dar žadina paranormalių reiškinių gerbėjų vaizduotę.