Įdomioji istorija: penkios krutų kepuraičių šlovės minutės

Maždaug 1945-aisiais Charles L. Langs‘ui stebint besideginančią žmoną kilo mintis – kodėl gi jai bei kitoms moterims nepalengvinus gyvenimo ir visai nepanaikinus maudymosi kostiumėliuose naudojamų juostelių? Netolygus įdegis erzino ne tik jį, bet ir kitus vyrus, tad Charles greitai susirado partnerį ir ėmėsi liemenėlės, kuri uždengtų tik krūtis ir nieko daugiau, kūrimo.

Tiesa liemenėlės be juostelių jau nebuvo nauja idėja. Pirmosios buvo sukurtos dar 1930-aisiais, tačiau itin išpopuliarėjo tik 1950-aisiais, kai į madą atėjo pečius apnuoginančios suknelės. Bet vis dėlto, Langs‘o idėja buvo visai kitokia. Jis norėjo panaikinti absoliučiai visas juosteles, o tai reiškė, kad liemenėlės kaušelių už nugaros niekas nelaikytų. Kaip tai padaryti? Liemenėlę tiesiog priklijuoti!

Būtent tai ir buvo sunkiausia plano dalis. Reikėjo sukurti klijus, kurie pakankamai tvirtai laikytų liemenėlę, tačiau nuklijavus ją, ant krūtinės nepasiliktų jokių klijų likučių. Tam į pagalbą buvo pasikviestas „Good Year“ ir kitose žymiose gumų perdirbimo firmose dirbęs Charles W. Walton‘as. Klijų kūrimas užtruko ketverius metus, tačiau galiausiai pasiektas rezultatas viršijo lūkesčius. Su Walton‘o ir Langs‘o sukurtomis liemenėlėmis, kurios labiau priminė ant krūtų dedamas kepures, moterys galėjo nesibaimindamos šokinėti į vandenį net iš trijų metrų aukščio.

„5000 metų drabužiai buvo surišami, susegami, suvarstomi, prikabinami ir kitaip užfiksuojami. Šiemet, pirmą kartą istorijoje, jie buvo priklijuojami“ – drąsiai apie naujovę 1949-aisiais skelbė žurnalas „Life“.

Ir nors šis nauja aprangos detalė drąsių JAV moterų buvo priimta išskėstomis rankomis. Mados bumu tai netapo. Nemažai moterų skundėsi dėl prastos medžiagų kokybės, daliai jų nuo klijų pasireiškė alergija, o kai kurioms liemenėlės tiesiog netiko dėl nestandartinių krūtinių formų.